Not listwor
La Pépiniér du Palais i port le non la rivièr ki bord nout parsèl, dann bann maré Poitou-Charentes.
In tèrin prézèrvé
Sé tèr la la zamé vi in angin motorizé ni in prodwi shimik. Le sol lé intak — rish an fon ek an flor de maré ke nou protèz.
Bann plansh vivant
80 cm a 1 mèt de larz, 3 a 9 mèt de long, ankadré avèk rondin. Shak plansh lé in ékosistèm : bann zèrb sovaz i pous ziska le printan, arashé a la min, lésé sou plas. Le sol i nouri li mèm.
50 pyé mèr
Nwazètié, figié, viny, franmwazié, lavand, tin, artisho, lay éléfan, pwaro pèrpétyèl. Planté lané passé, yé i grandi dann le tèrwar du maré.
3 000 po rékipéré
Dépi in ansièn pépiniér. Aryin ashté, tout réanployé. Nout plant i part an po ou rasin ni sélon lèspès ek la sézon.
Figié dann bann zon
Isi, bann figié i pous litéralman dann bann zon. In trou, bann fèy, in gryaz — la natir i fé le rès.
🧺 La Pépiniér du Palais i port le non la rivièr ki bord nout parsèl, dann bann maré Poitou-Charentes.
Dékouv nout plant